Vilniaus universiteto geografijos bakalauro studijų programoje numatyta sociogeografinė praktika, skirta supažindinti studentus su sociogeografinio darbo metodais ir specifika, taip pat suformuoti individualaus praktinio mokslo tiriamojo darbo įgūdžius. Sociogeografinei praktikai studentas gali pasirinkti tyrimus kaimo arba miesto vietovėje. Nors sociogeografinė praktika vykdoma jau daugelį metų, specialių metodologinio pobūdžio leidinių, galinčių padėti studentams lengviau suvokti sociogeografinio tyrimo kontekstą ir įsavinti tyrimo metodus, nėra. Kadangi sociogeografinių tyrimų spektras gali būti labai platus, apimti daugybę įvairiausių visuomeninės geografijos sričių ir metodų, šiuo leidiniu siekiama aprėpti tik vieną, tačiau gana svarbią sritį - funkcinius miesto tyrimus. Ši tema pasirinkta visų pirma dėl to, kad funkciniai miesto tyrimai apima gana platų taikomų tyrimo metodų spektrą: empirinių duomenų rinkimą (pastatų kartografavimą, apklausą, ekspertinius interviu), darbą su geografinių informacinių sistemų (GIS) duomenų bazėmis, literatūros ir duomenų analizę ir kt., suteikia galimybę studentams įsisavinti šiuos metodus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad funkcinė miesto analizė yra viena pamatinių miesto pažinimo sričių.

Aktualus ir tikslus funkcinių erdvių pasiskirstymo mieste žemėlapis turėtų būti svarbi miesto planavimo, plėtros problemų sprendimo priemonė. Toks žemėlapis turėtų būti labai svarbus ir miestui pažinti, įdomus plačiajai visuomenei. Detalaus, empiriniais tyrimais paremto funkcijų pasiskirstymo Vilniaus mieste žemėlapio nėra parengta. Atliekant įvairius mokslinius tyrimus Vilniaus mieste nuolat pasigendama įvairaus generalizavimo laipsnio miesto teritorijos funkcijų pasiskirstymo žemėlapių, kurių reikia siekiant įvertinti įvairių tiriamų procesų sąsajas su esama miesto funkcine sąskaida, apsibrėžti tiriamojo rajono ribas ir pan. Būtent šie aspektai paskatino sociografines praktikas skirti funkciniams tyrimams Vilniaus mieste. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" specialistais G. Ladyga ir A. Karaliumi buvo parengta metodika ir 2008-2010 m. studentai ištyrė Vilniaus miesto teritoriją, yra sukurta duomenų bazė, sudarytos kartoschemos. Vykdant tyrimą iškilo ne tik metodologiškai spręstinų klausimų, bet ir būtinybė nuolat atnaujinti duomenis. Todėl nutarta parengti išsamią patobulintą metodiką, kuria būtų galima vadovautis atliekant pakartotinius tyrimus, taip pat supažindinančią studentus su tokių tyrimų reikšme, istorija ir pavyzdžiais.

Metodiniai nurodymai susideda iš kelių dalių. Pirmojoje pristatomas teorinis funkcinių miesto tyrimų kontekstas - paaiškinama funkcijų mieste samprata, jų erdvinio pasiskirstymo dėsningumai ir pritaikymo galimybės. Sėkmingam konkretaus miesto funkciniam tyrimui yra svarbūs įvairūs metodologiniai aspektai, kurie aptariami antrame skyriuje. Skyriaus pradžioje glaustai įvardijami tyrimo tikslai ir uždaviniai, numatyti darbo etapai, taip pat aptariami tyrimui reikalingi duomenys bei įranga. Toliau išsamiai aprašomas pastatų funkcijų klasifikatorius ir tyrimo GIS duomenų bazės sudarymo principai. Kiti trys poskyriai skirti lauko tyrimo - duomenų rinkimo, pastato aprašymo ir surinktų duomenų patikros bei tvarkymo - metodikai išdėstyti. Paskutiniame šio skyriaus poskyryje paaiškinama, kaip turi būti parengta ir pristatyta tyrimo ataskaita. Trečiajame skyriuje, iliustruojant pavyzdžiais, parengtais naudojant per pastaruosius trejus metus surinktus duomenis, paaiškinama, kaip atlikti duomenų analizę ir juos pavaizduoti kartografiškai.