TEMA: Europos konfliktų žemėlapis
UŽSAKOVAS: Kartografijos centras.
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI. Žemėlapyje
turi būti pateikta išsami informacija apie 21-ojo amžiaus įvairaus
pobūdžio konfliktų arealus ir židinius Europoje, suskirsčius
juos į grupes ir parinkus tinkamiausias kartografinės raiškos
priemones. Rezultatas – publikavimui tinkamos kokybės teminis
žemėlapis, galimi priedai – grafikai, diagramos, schemos, tekstas,
lentelės ir kt.
Spausdinto žemėlapio pageidautinas formatas – ISO A3. Papildomi reikalavimai bus suformuluoti derinimo su užsakovu metu.
Žemėlapio tikslinė grupė – aukštesniųjų klasių moksleiviai, studentai, dėstytojai, kiti Lietuvos piliečiai, besidomintys šia sritimi. Žemėlapis skirtas platinti, siekiant pelno.
Žemėlapio atlikimo terminas – trys kalendoriniai mėnesiai. Galutinio derinimo su užsakovu ir koregavimo laikas – vienas mėnuo, užsakovui skiriant tam 2–4 valandas per savaitę. Iš viso projekto trukmė yra vienas semestras.
KURIAMI OBJEKTAI:
Žemėlapis
Iliustracijos,
diagramos, kita pagalbinė informacija
Aiškinamieji
tekstai
Ataskaitos,
apimančios projekto dokumentus
Projektui
įgyvendinti formuojama 4–8 žmonių grupė, kurioje paskirstomi
vaidmenys. Vaidmenys gali būti skiriami keliems vykdytojams (išskyrus
projekto vadovo vaidmenį) arba apjungiami po du.
|
Vaidmuo |
Pavardė |
|
P0 |
Projekto vadovas |
Apibendrinantis mąstymas, planavimo ir
organizavimo įgūdžiai |
|
Planuotojas-analitikas |
Vadybos įgūdžiai, analitinis
mąstymas Kartografija, analitinis mąstymas |
|
|
Projektuotojas |
Kartografija, sintetinis mąstymas |
|
|
Sudarytojas |
Skaitmeninės grafikos technologijų
žinios, kruopštumas, atidumas |
|
|
Dizaineris |
Meniniai gabumai, skaitmeninės grafikos
technologijų išmanymas |
|
|
Dokumentuotojas |
Sisteminis mąstymas, kruopštumas, darbo
tekstų redaktoriais įgūdžiai |
|
Techninė
įranga |
IBM PC darbo stotys / MS Windows operacinė
sistema |
Programinė
įranga |
ArcGIS 9.x
mokomoji versija Adobe
Illustrator 10.0 MS Word 97 MS Excel 97 |
Duomenų
bankas |
ESRI duomenys GeographyNetwork
duomenys |
Kartografinių projektų kūrimas neturi būti chaotiškas. Todėl darbai grupuojami, kaip ir įgyvendinant didesnės apimties projektą, tik veiklos lieka labiau apibendrintos. Projekto vadovas privalo užtikrinti, kad gerai parengtas projektas būtų įgyvendintas be esminių nukrypimų nuo projekto apimties, grafiko, kaštų ir kokybės reikalavimų. Atsargus rizikos įvertinimas, apskaičiavimas, reagavimas ir kontrolė yra vieni svarbiausių sėkmės kriterijų siekiant sėkmingo projekto įvykdymo laiku ir neviršijant jo biudžeto.
I.
STRATEGIJA IR ANALIZĖ
Strategijos etape tik patikslinami užsakovo suformuluoti esminiai reikalavimai, įsitikinama jų prasmingumu. Tai būdinga visiems projektams, kuriems pateikiamas apibrėžtas užsakymas. Šios stadijos pagrindinės veiklos aprašytos žemiau.
1. Interviu su užsakovu. Šio etapo rezultatai yra patikslinta projekto idėja, įvertintas ir
apibrėžtas poreikis, tikslai, uždaviniai, perspektyva, rizikos projekto
įgyvendinimui. Sutartis su užsakovu taip pat dažniausiai pasirašoma šio
etapo pabaigoje, kai galima patikslinti sutartyje numatytus
įsipareigojimus.
2. Naudotojų pageidavimų išaiškinimas. Svarbus etapas, nes
nuo jo priklauso būsimo produkto paklausa. Iš pradžių naudotojų
poreikių tyrimą atlieka užsakovas, tačiau retai toks tyrimas
būna išsamus ir ekonomiškai pagrįstas.
3. Informacijos šaltinių išaiškinimas. Prieš pradedant darbus,
būtina išsiaiškinti, iš kur ir
kaip, kokiomis sąlygomis bus gaunami duomenys, ar patikimi jų
šaltiniai, ar neatsitiks taip, kad kažkuriuo metu numatyta gauti informacija
taps nepasiekiama ar išaugs jos kaina.
4. Vykdytojų galimybių įvertinimas. Aprašomi ir
įvertinami turimi techniniai, programiniai, personalo resursai; duomenys,
finansai, projekto įgyvendinimo terminai. Numatoma, kokius resursus
būtina atnaujinti. Sudaromas pirminis darbo planas, įvardijant
veiklas, atsakomybes, naudojamus resursus, terminus. Pasiūloma projekto
įgyvendinimo technologinė schema.
5. Rizikos įvertinimas. Apibendrinant analizės rezultatus
įvertinama, ar verta imtis projekto, koks bus jo pelnas ar kita nauda,
kokios yra grėsmės projektui, kokias esamas sąlygas ar
aplinkybes galima išnaudoti efektyvesniam įgyvendinimui, kokius
įsipareigojimus užsakovui galima prisiimti, dėl kurių reikia
derėtis, ir pan.
6.
Informacijos šaltinių tyrimas. Tai
sudėtingas etapas, apimantis apibrėžtų ir naujų
duomenų šaltinių paiešką, aprašymą, įvertinimą
informacijos kokybės, patikimumo, pasiekiamumo, tarpusavio suderinamumo
prasme. Išsiaiškinamos šaltinių informacijos naudojimo sąlygos, kitos
galimos problemos, numatomi jų sprendimo būdai. Atsižvelgiant į
tyrimo rezultatus, patikslinamos žemėlapyje vaizduojamos informacijos apimtys. Etapo pabaigoje
aprašoma projekto šaltinių duomenų bazės struktūra.
7. Naudotojų pageidavimų ir galimybių derinimas..
Aukščiau išvardintų etapų rezultatai naudojami patikslinti ir
išplėsti bendriesiems projekto reikalavimams, dažnai tiesiogiai
bendraujant su būsimais produkto naudotojais. Naudotojams gali būti
pristatomos projekto idėjos ir planai ir atsižvelgiama į jų
pateiktus pasiūlymus.
8. Strateginių sprendimų aprašymas. Šio etapo metu parengiamas
dokumentas, apibendrinantis etapo rezultatus. Jis atitinka projekto
įvadinę ir analizės ataskaitą. Dokumento privalomi skyriai
yra:
§
Projekto
sąlygų įvertinimas – stipriųjų, silpnųjų
pusių, galimybių ir ir grėsmių analizė (SWOT, angl.: Strengths, Weaknesses,
Opportunities, Threats).
§
Produkto
tipo ir būsimų naudotojų (paskirties) aprašymas, išskiriant
specialiuosius naudotojų poreikius;
§
Bazinio
žemėlapio mastelio ir formato aprašymas;
§
Vaizduojamos
teritorijos ribų ir pagrindo geografinės informacijos aprašymas;
§ Teminio turinio aprašymas;
§ Papildomų objektų (iliustracijų, tekstų ir kt.) aprašymas;
§
Informacijos šaltinių
aprašymas.
9. Strateginių sprendimų derinimas su užsakovu ir koregavimas.
TVIRTINAMI REZULTATAI
§
Specialiosios
sutarties sąlygos.
§
Reikalavimų
specifikacija (bendrieji naudotojų reikalavimai)
§
Strategijos
planas (SWOT analizė)
§
Darbo
planas (veiklų grafikas su nurodytais etapais, jų rezultatais,
terminais ir atsakingais asmenimis)
§
Duomenų
šaltinių aprašas.
§
Projekto
įvadinė/analizės ataskaita.
Šie
dokumentai perduodami projektavimo
grupei.
ATLIEKA: PROJEKTO VADOVAS, PLANUOTOJAS (ANALITIKAS)
DALYVAUJA: PROJEKTUOTOJAS,
DOKUMENTUOTOJAS
APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS,
UŽSAKOVAS
II.
PROJEKTAVIMAS
Projektavimo stadija nedideliame projekte gali būti neskaidoma į eskizinio ir detalaus projektavimo stadijas, tačiau pageidautina kiekvieną rezultatą derinti su užsakovu dviem etapais: bendrą projektą (eskizą) ir detalų projektą. Kitaip, jei dėl kurių nors priežasčių atmetamas detalus projektas, yra daug didesnės papildomos sąnaudos naujam detaliam projektui parengti. Tuo tarpu eskiziniame projekte aprašyti principiniai sprendimai gali būti suderinti anksčiau ir tampa sąlygiškai nekeičiamu detalaus projekto pagrindu. Detalus žemėlapio projektas yra labai svarbus tarpinis projekto rezultatas. Stadijos pagrindinės veiklos aprašytos žemiau.
1. Reikalavimų analizė. Specifikacijos ir projekto
reikalavimų analizė, derinimas ir tikslinimas. Specifikacija – tai
dokumentas, aprašantis reikalavimus projektu kuriamam produktui. Pradinė,
dar neįgyvendinta, specifikacija, kuri projekto įgyvendinimo metu
gali būti keičiama, ir reikalavimai, susiję su projekto įgyvendinimo organizaciniais
aspektais, sudaro techninę užduotį, kuri šio etapo metu
naudojama kaip pagrindinis darbinis dokumentas, tačiau gali būti
tikslinama, numatomos alternatyvos (produkto variantai, skirtingos
technologinės schemos ir pan.)..
2. Darbo plano parengimas. Šiame etape sudaromas kiek įmanoma detalus
darbo planas ir gyvavimo ciklo modelis, apimantis:
§
veiklų
hierarchiją;
§
veiklų
rezultatus;
§
veikloms
vykdyti skirtus resursus (žmones, įrangą, duomenis);
§
veikloms
atlikti nurodytus terminus ir veiklų eiliškumą bei tarpusavio
priklausomybes;
§
kontrolinius
taškus, kuriuose vertinami tuo metu pasiekti svarbūs rezultatai.
Sudarant darbo
planą dažnai naudojamos Ganto
diagramos, kuriomis vaizduojamas tiesinis veiklų grafikas. Diagramoje yra
dvi koordinačių ašys: horizontalioji (laiko) ir vertikalioji (veiklų).
Veiklas atitinkančios atkarpos brėžiamos lygiagrečiai laiko ašiai
atitinkančiame darbo pavadinimą aukštyje; atkarpos ilgis rodo veiklos
trukmę. Grafike
galima papildomai nurodyti asmenis, dirbančius atitinkamus darbus ar už
juos atsakančius, taip pat kvalifikaciją, reikalingą veiklai
vykdyti.
3. Duomenų kaupimas ir tvarkymas. Šiame etape iš numatytų
šaltinių renkami duomenys, jie vertinami, filtruojami, klasifikuojami ir
išsaugomi projekto duomenų banke. Aprašoma duomenų banko
struktūra ir iškilusios su duomenimis susijusios problemos. Planuojamas ir
atliekamas reikiamas pradinių duomenų apdorojimas, parengiant juos
kartografiniam vizualizavimui (pavyzdžiui, norminimas, statistinių
rodiklių skaičiavimas ir pan.).
4. Bendrojo žemėlapio pagrindo projektavimas. Etapas apima žemėlapio geografinio
pagrindo reikalavimų parengimą ir
derinimą. Galimos veiklos:
§
Matematinio-kartografini
pagrindo specifikavimas;
§
Egzistuojančio
geografinio pagrindo adaptavimas (transformavimas);
§
Duomenų
iš keleto šaltinių apjungimas ir derinimas;
§
Duomenų
atranka ir generalizavimas.
Kartais neskiriama bendroji ir specialioji (teminė) žemėlapio
informacija; tada tiesiog atliekamas detalus pagrindo informacijos
modeliavimas, kaip aprašyta žemiau. Bet kuriuo atveju yra prasminga aprašyti
pagrindo objektus, nes tai padeda teisingai parinkti jų vaizdavimo
priemones.
5. Teminio žemėlapio turinio projektavimas. Šio etapo metu
sudaromas žemėlapio objektų modelis. Pagrindinės veiklos:
§
Informacijos
modeliavimas (žemėlapio objektų išskyrimas ir aprašymas).*
§
Objektų
modeliavimas – išsamaus esybių, ryšių ir atributų modelio
parengimas. Toks modelis turi apimti visus žemėlapio objektus, jų
vaizduojamus atributus ir ryšius, kurie tokio tipo modelyje dažniausiai yra
klasifikaciniai ir/arba hierarchiniai, pavyzdžiui, gyvenviečių
hierarchija pagal administracinę reikšmę arba gyventojų
skaičių, kraštovaizdžių klasifikacija pagal natūralumo
laipsnį. Informacija apie tokius esybių ryšius reikalinga sudarant
semiotiškai taisyklingą žemėlapio legendą
§
Papildomų
objektų projektavimas
6. Vaizdavimo priemonių projektavimas. Šiame etape naudojamas
detalus žemėlapio objektų modelis. Kiekvienam objektui sukuriamas
ženklas, kurio grafiniai atributai susiejami su geografinio objekto atributais
(spalvomis, linijų tipais, šriftais ir kt.). Laikomasi kartografinio
vaizdo projektavimo taisyklių. Taip pat šiame etape atliekamas visų
papildomų objektų ir bendro apipavidalinimo projektavimas.
7. Technologinės schemos parengimas. Šiame etape detaliai
aprašoma, kokia techninė ir programinė įranga bus naudojama
skirtingoms veikloms atlikti, kokio pavidalo bus projekto tarpiniai ir
galutiniai rezultatai (failų formatai, apimtis, duomenų standartai ir
pan.). Įsitikinama, kad veiklų rezultatai bus suderinami, t.y.,
veikloms, kurios naudoja kitų veiklų rezultatus, bus perduodami
tinkamo formato duomenys.
8 Projekto derinimas ir vertinimas
TVIRTINAMI
REZULTATAI
§
Detalus
patikslintas darbų grafikas
§
Technologinė
schema
§
Kartografinio
pagrindo projektas
§
Teminio
turinio eskizinis projektas
§
Detalus
žemėlapio projektas (legenda ir objektų išdėstymo projektas)
§
Korektūros*
§
Projekto
tarpinė ataskaita – dokumentas, apimantis aukščiau išvardintų
rezultatų aprašymus, projekto įgyvendinimo eigos ir reikiamų
pakeitimų aprašymą.
ATLIEKA: PROJEKTUOTOJAS, DIZAINERIS
DALYVAUJA: PLANUOTOJAS (ANALITIKAS),
DOKUMENTUOTOJAS
APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS
III.
ATLIKIMAS (SUDARYMAS KOMPIUTERIU)
Ši žemėlapio kūrimo stadija yra
lengviausia ta prasme, kad nebereikia priimti esminių sprendimų,
dirbama pagal projektą, veiklos griežtai apibrėžtos,
standartinės ir lengvai
kontroliuojamos. Stadijos sėkmė labai priklauso nuo to, kaip gerai
buvo parengtas detalus projektas ir kaip techniniai darbuotojai .supranta projekto
reikalavimus.
1. Techninės ir programinės įrangos įsisavinimas. Jei
reikia, atliekami mokymai, ar kitu būdu užtikrinama, kad visi darbuotojai
yra įvaldę įrangą, reikalingą jų veikloms
atlikti.
2. Žemėlapio kartografinio pagrindo sudarymas pagal projektą. Tai
techniniai darbai:
§
Informacijos
įskaitmeninimas (skenavimas, vektorizavimas, konvertavimas)
§
Skaitmeninės
informacijos atranka, pildymas, analizė, transformavimas
§
Kartografinio
pagrindo tvarkymas
3. Žemėlapio teminės informacijos vaizdavimas pagal
projektą. Tai techniniai darbai:
§
Informacijos
įskaitmeninimas (skenavimas, vektorizavimas, konvertavimas)
§
Informacijos
vektorizavimas
§
Legendos
objektų etalonų kūrimas pagal
projektą
§
Žemėlapio
ir papildomų objektų kūrimas pagal projektą
§
Žemėlapio
grafinis tvarkymas
4. Bendro maketo parengimas. Šiame etape techniškai apjungiami visi
sukurti komponentai (žemėlapis, pagalbiniai ir papildomi objektai:
§
Maketo
komponavimas ir derinimas
§
Bendras
maketo apipavidalinimas
5. Parengimas publikavimui ir publikavimas. Šiame etape atliekamos
veiklos:
§
Žemėlapio
tvarkymas, parengimas spausdinimui
§
Eksportavimas
ir įrašymas
§
Tiražavimas
TVIRTINAMI REZULTATAI
§
Žemėlapiui
naudotų duomenų rinkinys (duomenų bazė)
§
Skaitmeninis
kartografinis pagrindas
§
Skaitmeninis
teminis žemėlapis
§
Bendras
maketas
ATLIEKA: SUDARYTOJAS, DIZAINERIS
DALYVAUJA: PROJEKTUOTOJAS,
DOKUMENTUOTOJAS
APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS
IV.
DOKUMENTAVIMAS
Tai stadija, kuri tęsiasi nuo projekto pradžios iki pabaigos (galutinio rezultato pateikimo), o tiksliau, dar ir po projekto pabaigos, kai atliekamas projekto dokumentų archyvavimas.
1.
Dokumentų modeliavimas. Šiame
etape nusprendžiama, kokio tipo dokumentai bus sukurti projekto metu:
dokumentai, skirti vidiniam naudojimui, reikalaujami projekto rezultatai,
raštai ir kt. Dokumentams numatomi atributai, aprašantys jų savybes,
kurias žinant yra lengviau rasti reikiamą dokumentą. Parengiami
standartinės struktūros ir apipavidalinimo “tušti” dokumentai –
šablonai.Atliekamos veiklos:
§
Dokumentų
klasifikacija
§
Dokumentų
registravimo sistemos sudarymas
§
Vieningos
dokumentų struktūros ir apipavidalinimo sistemos (standartų ir
šablonų) parengimas
2. Projekto žinių ir statistikos kaupimas. Tai svarbus etapas,
kurio metu kaupiamos žinios apie projekto įgyvendinimą. Tokios žinios
sunkiai struktūrizuojamos, tačiau labai praverčia
įgyvendinant panašius projektus. Turi būti numatyta, kokios žinios ir
kokiuose dokumentuose bus kaupiamos.
§
Projekto
naudotų duomenų aprašymas
§
Darbų
grafiko vykdymo sekimas
§
Projekto
vykdymo statistikos kaupimas ir dokumentavimas
§
Projekto
rizikų, problemų ir sprendimo priemonių registravimas
§
Būdingų
klaidų registravimas
3. Dokumentų tvarkymas. Tai visos veiklos, kurių metu
dirbama su dokumentais:
§
Dokumentų
sudarymas pagal šablonus
§
Dokumentų
redagavimas
§
Dokumentų
tvirtinimas ir apskaita (istorijos sekimas, versijų kontrolė)
§
Galutinis
projekto dokumentų apiforminimas ir aprašo parengimas
§
Archyvavimas
TVIRTINAMI
REZULTATAI
§
Projekto
dokumentai ir jų aprašas
ATLIEKA: DOKUMENTUOTOJAS
DALYVAUJA: PLANUOTOJAS (ANALITIKAS),
PROJEKTUOTOJAS, SUDARYTOJAS, DIZAINERIS
APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS
Projekto galutinė ataskaita – tai dokumentas, sudarytas iš projekto stadijų ataskaitų, projektinių sprendimų aprašymo ir darbų statistikos ataskaitos. Ji pridedama prie sudaryto žemėlapio.
Seminarai yra teorinio kurso dalis, kuriai studentai turi ruoštis savarankiškai. 2-3 apie 20 min. trukmės pranešimai žodžiu ir diskusijos padeda geriau suprasti šiuolaikinės kartografijos problemas.
I. KARTOGRAFIJA (žodinė
diskusija)
1. Tarptautinė Kartografų asociacija (ICA): organizacijos struktūra, tikslai. Nacionalinės kartografų asociacijos, kartografijos regioniniai ypatumai.
2. Tarptautinės Kartografų asociacijos komisijos: šiuolaikinės kartografijos aktualios problemos.
3. Topografinė kartografija Lietuvoje: institucijos, veikla, problemos, perspektyvos.
4. Teminė kartografija Lietuvoje: institucijos, veikla, problemos, perspektyvos: Firmos ir svarbiausi leidiniai.
5. Kartografijos dėstymas Lietuvoje (dėstomi kursai, jų apimtis, lygmuo, specifika). Kartografinė medžiaga Lietuvos mokyklose: apžvalga, vertinimas, poreikiai.
6. Kartografijos ir geografijos santykis. GIS
ir kartografijos santykis: sąlyčio taškai ir skirtumai.
II. SKAITMENINĖS GRAFIKOS ELEMENTAI (referatai)
1. PC architektūra. Informacijos
vaizdavimas kompiuteryje.
2. Grafinio dizaino programos, jų bendri
bruožai ir pagrindiniai komponentai.
3. Rastriniai ir vektoriniai vaizdų
formatai, jų ypatybės.
4. Tekstas: vaizdavimas PC, kodavimas, standartai.
5. Spalva kaip vizualinės išraiškos
priemonė kartografijoje. Spalvų modeliai ir parametrai.
6. Šriftas kaip vizualinės išraiškos
priemonė. Raidos
istorija, parametrai, panaudojimas.
7. Bendrieji grafinio dizaino principai ir
jų taikymo kartografijoje ypatumai. Lietuviškos kartografinės
produkcijos vertinimas estetiniu požiūriu.
8. Žemėlapiai ir atlasai Internete:
sričių apžvalga, palyginimas,vertinimas. Reikalavimai grafikai ir tekstui, galimybės, apribojimai.