1.       Praktinis darbas (teminio žemėlapio sudarymas)

 

1.1         Projekto aprašymas (pavyzdys)

 

TEMA: Europos konfliktų žemėlapis

 

UŽSAKOVAS: Kartografijos centras.

 

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI. Žemėlapyje turi būti pateikta išsami informacija apie 21-ojo amžiaus įvairaus pobūdžio konfliktų arealus ir židinius Europoje, suskirsčius juos į grupes ir parinkus tinkamiausias kartografinės raiškos priemones. Rezultatas – publikavimui tinkamos kokybės teminis žemėlapis, galimi priedai – grafikai, diagramos, schemos, tekstas, lentelės ir kt.

 

 

1.2         Projekto bendrieji reikalavimai

 

Spausdinto žemėlapio pageidautinas formatas –  ISO A3. Papildomi reikalavimai bus suformuluoti derinimo su užsakovu metu.

 

Žemėlapio tikslinė grupė – aukštesniųjų klasių moksleiviai, studentai, dėstytojai, kiti Lietuvos piliečiai, besidomintys šia sritimi. Žemėlapis skirtas platinti, siekiant pelno.

 

Žemėlapio atlikimo terminas – trys kalendoriniai mėnesiai. Galutinio derinimo su užsakovu ir koregavimo laikas – vienas mėnuo, užsakovui skiriant tam 2–4 valandas per savaitę. Iš viso projekto trukmė yra vienas semestras.

 

KURIAMI OBJEKTAI:

            Žemėlapis

            Iliustracijos, diagramos, kita pagalbinė informacija

            Aiškinamieji tekstai

            Ataskaitos, apimančios projekto dokumentus

 

1.3         Projekto dalyviai

 

Projektui įgyvendinti formuojama 4–8 žmonių grupė, kurioje paskirstomi vaidmenys. Vaidmenys gali būti skiriami keliems vykdytojams (išskyrus projekto vadovo vaidmenį) arba apjungiami po du.

 

 

Vaidmuo

Reikalavimai  vykdytojui

Pavardė

P0

Projekto vadovas

Apibendrinantis mąstymas, planavimo ir organizavimo įgūdžiai

 

P1

Planuotojas-analitikas

Vadybos įgūdžiai, analitinis mąstymas

Kartografija, analitinis mąstymas

 

P2

Projektuotojas

Kartografija, sintetinis mąstymas

 

P3

Sudarytojas

Skaitmeninės grafikos technologijų žinios, kruopštumas, atidumas

 

P4

Dizaineris

Meniniai gabumai, skaitmeninės grafikos technologijų išmanymas

 

P5

Dokumentuotojas

Sisteminis mąstymas, kruopštumas, darbo tekstų redaktoriais įgūdžiai

 

 

1.4         Projekto resursai (pavyzdys)

 

Techninė įranga

IBM PC  darbo stotys / MS Windows operacinė sistema

Programinė įranga

ArcGIS 9.x mokomoji versija

Adobe Illustrator 10.0

MS Word 97

MS Excel 97

Duomenų bankas

ESRI duomenys

GeographyNetwork duomenys

 

1.5         Projekto veiklos ir rezultatai

 

Kartografinių projektų kūrimas neturi būti chaotiškas. Todėl darbai grupuojami, kaip ir įgyvendinant didesnės apimties projektą, tik veiklos lieka labiau apibendrintos. Projekto vadovas privalo užtikrinti, kad gerai parengtas projektas būtų  įgyvendintas be esminių nukrypimų nuo projekto apimties, grafiko, kaštų ir kokybės reikalavimų. Atsargus rizikos įvertinimas, apskaičiavimas, reagavimas ir kontrolė yra vieni svarbiausių sėkmės kriterijų siekiant sėkmingo projekto įvykdymo laiku ir neviršijant jo biudžeto. 

 

I. STRATEGIJA IR ANALIZĖ

Strategijos etape tik patikslinami užsakovo suformuluoti esminiai reikalavimai, įsitikinama jų prasmingumu. Tai būdinga visiems projektams, kuriems pateikiamas apibrėžtas užsakymas. Šios stadijos pagrindinės veiklos aprašytos žemiau.

            1. Interviu su užsakovu. Šio etapo rezultatai yra patikslinta projekto idėja, įvertintas ir apibrėžtas poreikis, tikslai, uždaviniai, perspektyva, rizikos projekto įgyvendinimui. Sutartis su užsakovu taip pat dažniausiai pasirašoma šio etapo pabaigoje, kai galima patikslinti sutartyje numatytus įsipareigojimus.

            2. Naudotojų pageidavimų išaiškinimas. Svarbus etapas, nes nuo jo priklauso būsimo produkto paklausa. Iš pradžių naudotojų poreikių tyrimą atlieka užsakovas, tačiau retai toks tyrimas būna išsamus ir ekonomiškai pagrįstas.

            3. Informacijos šaltinių išaiškinimas. Prieš pradedant darbus, būtina  išsiaiškinti, iš kur ir kaip, kokiomis sąlygomis bus gaunami duomenys, ar patikimi jų šaltiniai, ar neatsitiks taip, kad kažkuriuo metu numatyta gauti informacija taps nepasiekiama ar išaugs jos kaina.

            4. Vykdytojų galimybių įvertinimas. Aprašomi ir įvertinami turimi techniniai, programiniai, personalo resursai; duomenys, finansai, projekto įgyvendinimo terminai. Numatoma, kokius resursus būtina atnaujinti. Sudaromas pirminis darbo planas, įvardijant veiklas, atsakomybes, naudojamus resursus, terminus. Pasiūloma projekto įgyvendinimo technologinė schema.

            5. Rizikos įvertinimas.  Apibendrinant analizės rezultatus įvertinama, ar verta imtis projekto, koks bus jo pelnas ar kita nauda, kokios yra grėsmės projektui, kokias esamas sąlygas ar aplinkybes galima išnaudoti efektyvesniam įgyvendinimui, kokius įsipareigojimus užsakovui galima prisiimti, dėl kurių reikia derėtis, ir pan.

            6. Informacijos šaltinių tyrimas. Tai sudėtingas etapas, apimantis apibrėžtų ir naujų duomenų šaltinių paiešką, aprašymą, įvertinimą informacijos kokybės, patikimumo, pasiekiamumo, tarpusavio suderinamumo prasme. Išsiaiškinamos šaltinių informacijos naudojimo sąlygos, kitos galimos problemos, numatomi jų sprendimo būdai. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, patikslinamos žemėlapyje vaizduojamos informacijos apimtys. Etapo pabaigoje aprašoma projekto šaltinių duomenų bazės struktūra.

            7. Naudotojų pageidavimų ir galimybių derinimas.. Aukščiau išvardintų etapų rezultatai naudojami patikslinti ir išplėsti bendriesiems projekto reikalavimams, dažnai tiesiogiai bendraujant su būsimais produkto naudotojais. Naudotojams gali būti pristatomos projekto idėjos ir planai ir atsižvelgiama į jų pateiktus pasiūlymus.

            8. Strateginių sprendimų aprašymas. Šio etapo metu parengiamas dokumentas, apibendrinantis etapo rezultatus. Jis atitinka projekto įvadinę ir analizės ataskaitą. Dokumento privalomi skyriai yra:

§         Projekto sąlygų įvertinimas – stipriųjų, silpnųjų pusių, galimybių ir ir grėsmių analizė (SWOT, angl.: Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats).

§         Produkto tipo ir būsimų naudotojų (paskirties) aprašymas, išskiriant specialiuosius naudotojų poreikius;

§         Bazinio žemėlapio mastelio ir formato aprašymas;

§         Vaizduojamos teritorijos ribų ir pagrindo geografinės informacijos aprašymas;

§         Teminio turinio aprašymas;

§         Papildomų objektų (iliustracijų, tekstų ir kt.) aprašymas;

§         Informacijos šaltinių aprašymas.

            9. Strateginių sprendimų derinimas su užsakovu ir koregavimas.

 

            TVIRTINAMI REZULTATAI

§         Specialiosios sutarties sąlygos.

§         Reikalavimų specifikacija (bendrieji naudotojų reikalavimai)

§         Strategijos planas (SWOT analizė)

§         Darbo planas (veiklų grafikas su nurodytais etapais, jų rezultatais, terminais ir atsakingais asmenimis)

§         Duomenų šaltinių aprašas.

§         Projekto įvadinė/analizės ataskaita.

 

Šie dokumentai  perduodami projektavimo grupei.

            ATLIEKA: PROJEKTO VADOVAS, PLANUOTOJAS (ANALITIKAS)

            DALYVAUJA: PROJEKTUOTOJAS, DOKUMENTUOTOJAS

            APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS, UŽSAKOVAS

 

II. PROJEKTAVIMAS

Projektavimo stadija nedideliame projekte gali būti neskaidoma į eskizinio ir detalaus projektavimo stadijas, tačiau pageidautina kiekvieną rezultatą derinti su užsakovu dviem etapais: bendrą projektą (eskizą) ir detalų projektą. Kitaip, jei dėl kurių nors priežasčių atmetamas detalus projektas, yra daug didesnės papildomos sąnaudos naujam detaliam projektui parengti. Tuo tarpu eskiziniame projekte aprašyti principiniai sprendimai gali būti suderinti anksčiau ir tampa sąlygiškai nekeičiamu detalaus projekto pagrindu. Detalus žemėlapio projektas yra labai svarbus tarpinis projekto rezultatas. Stadijos pagrindinės veiklos aprašytos žemiau.

            1. Reikalavimų analizė. Specifikacijos ir projekto reikalavimų analizė, derinimas ir tikslinimas. Specifikacija – tai dokumentas, aprašantis reikalavimus projektu kuriamam produktui. Pradinė, dar neįgyvendinta, specifikacija, kuri projekto įgyvendinimo metu gali būti keičiama, ir reikalavimai, susiję su  projekto įgyvendinimo organizaciniais aspektais, sudaro techninę užduotį, kuri šio etapo metu naudojama kaip pagrindinis darbinis dokumentas, tačiau gali būti tikslinama, numatomos alternatyvos (produkto variantai, skirtingos technologinės schemos ir pan.)..

            2. Darbo plano parengimas. Šiame etape sudaromas kiek įmanoma detalus darbo planas ir gyvavimo ciklo modelis, apimantis:

§         veiklų hierarchiją;

§         veiklų rezultatus;

§         veikloms vykdyti skirtus resursus (žmones, įrangą, duomenis);

§         veikloms atlikti nurodytus terminus ir veiklų eiliškumą bei tarpusavio priklausomybes;

§         kontrolinius taškus, kuriuose vertinami tuo metu pasiekti svarbūs rezultatai.

            Sudarant darbo planą dažnai naudojamos Ganto diagramos, kuriomis vaizduojamas tiesinis veiklų grafikas. Diagramoje yra dvi koordinačių ašys: horizontalioji (laiko) ir vertikalioji (veiklų). Veiklas atitinkančios atkarpos brėžiamos lygiagrečiai laiko ašiai atitinkančiame darbo pavadinimą aukštyje; atkarpos ilgis rodo veiklos trukmę.            Grafike galima papildomai nurodyti asmenis, dirbančius atitinkamus darbus ar už juos atsakančius, taip pat kvalifikaciją, reikalingą veiklai vykdyti.

            3. Duomenų kaupimas ir tvarkymas. Šiame etape iš numatytų šaltinių renkami duomenys, jie vertinami, filtruojami, klasifikuojami ir išsaugomi projekto duomenų banke. Aprašoma duomenų banko struktūra ir iškilusios su duomenimis susijusios problemos. Planuojamas ir atliekamas reikiamas pradinių duomenų apdorojimas, parengiant juos kartografiniam vizualizavimui (pavyzdžiui, norminimas, statistinių rodiklių skaičiavimas ir pan.).

            4. Bendrojo žemėlapio pagrindo projektavimas.  Etapas apima žemėlapio geografinio pagrindo reikalavimų parengimą ir  derinimą. Galimos veiklos:

§         Matematinio-kartografini pagrindo specifikavimas;

§         Egzistuojančio geografinio pagrindo adaptavimas (transformavimas);

§         Duomenų iš keleto šaltinių apjungimas ir derinimas;

§         Duomenų atranka ir generalizavimas.

Kartais neskiriama bendroji ir specialioji (teminė) žemėlapio informacija; tada tiesiog atliekamas detalus pagrindo informacijos modeliavimas, kaip aprašyta žemiau. Bet kuriuo atveju yra prasminga aprašyti pagrindo objektus, nes tai padeda teisingai parinkti jų vaizdavimo priemones.

            5. Teminio žemėlapio turinio projektavimas. Šio etapo metu sudaromas žemėlapio objektų modelis. Pagrindinės veiklos:

§         Informacijos modeliavimas (žemėlapio objektų išskyrimas ir aprašymas).*

§         Objektų modeliavimas – išsamaus esybių, ryšių ir atributų modelio parengimas. Toks modelis turi apimti visus žemėlapio objektus, jų vaizduojamus atributus ir ryšius, kurie tokio tipo modelyje dažniausiai yra klasifikaciniai ir/arba hierarchiniai, pavyzdžiui, gyvenviečių hierarchija pagal administracinę reikšmę arba gyventojų skaičių, kraštovaizdžių klasifikacija pagal natūralumo laipsnį. Informacija apie tokius esybių ryšius reikalinga sudarant semiotiškai taisyklingą žemėlapio legendą

§         Papildomų objektų projektavimas

            6. Vaizdavimo priemonių projektavimas. Šiame etape naudojamas detalus žemėlapio objektų modelis. Kiekvienam objektui sukuriamas ženklas, kurio grafiniai atributai susiejami su geografinio objekto atributais (spalvomis, linijų tipais, šriftais ir kt.). Laikomasi kartografinio vaizdo projektavimo taisyklių. Taip pat šiame etape atliekamas visų papildomų objektų ir bendro apipavidalinimo projektavimas.

            7. Technologinės schemos parengimas. Šiame etape detaliai aprašoma, kokia techninė ir programinė įranga bus naudojama skirtingoms veikloms atlikti, kokio pavidalo bus projekto tarpiniai ir galutiniai rezultatai (failų formatai, apimtis, duomenų standartai ir pan.). Įsitikinama, kad veiklų rezultatai bus suderinami, t.y., veikloms, kurios naudoja kitų veiklų rezultatus, bus perduodami tinkamo formato duomenys.

            8 Projekto derinimas ir vertinimas

           

TVIRTINAMI REZULTATAI

§         Detalus patikslintas darbų grafikas

§         Technologinė schema

§         Kartografinio pagrindo projektas

§         Teminio turinio eskizinis projektas

§         Detalus žemėlapio projektas (legenda ir objektų išdėstymo projektas)

§         Korektūros*

§         Projekto tarpinė ataskaita – dokumentas, apimantis aukščiau išvardintų rezultatų aprašymus, projekto įgyvendinimo eigos ir reikiamų pakeitimų aprašymą.

 

            ATLIEKA: PROJEKTUOTOJAS, DIZAINERIS

            DALYVAUJA: PLANUOTOJAS (ANALITIKAS), DOKUMENTUOTOJAS

            APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS

 

III. ATLIKIMAS (SUDARYMAS KOMPIUTERIU)

Ši žemėlapio kūrimo stadija yra lengviausia ta prasme, kad nebereikia priimti esminių sprendimų, dirbama pagal projektą, veiklos griežtai apibrėžtos, standartinės  ir lengvai kontroliuojamos. Stadijos sėkmė labai priklauso nuo to, kaip gerai buvo parengtas detalus projektas ir kaip techniniai darbuotojai .supranta projekto reikalavimus.

            1. Techninės ir programinės įrangos įsisavinimas. Jei reikia, atliekami mokymai, ar kitu būdu užtikrinama, kad visi darbuotojai yra įvaldę įrangą, reikalingą jų veikloms atlikti.

            2. Žemėlapio kartografinio pagrindo sudarymas pagal projektą. Tai techniniai darbai:

§         Informacijos įskaitmeninimas (skenavimas, vektorizavimas, konvertavimas)

§         Skaitmeninės informacijos atranka, pildymas, analizė, transformavimas

§         Kartografinio pagrindo tvarkymas

            3. Žemėlapio teminės informacijos vaizdavimas pagal projektą. Tai techniniai darbai:

§         Informacijos įskaitmeninimas (skenavimas, vektorizavimas, konvertavimas)

§         Informacijos vektorizavimas

§         Legendos objektų  etalonų kūrimas pagal projektą

§         Žemėlapio ir papildomų objektų kūrimas pagal projektą

§         Žemėlapio grafinis tvarkymas

            4. Bendro maketo parengimas. Šiame etape techniškai apjungiami visi sukurti komponentai (žemėlapis, pagalbiniai ir papildomi objektai:

§         Maketo komponavimas ir derinimas

§         Bendras maketo apipavidalinimas

            5. Parengimas publikavimui ir publikavimas. Šiame etape atliekamos veiklos:

§         Žemėlapio tvarkymas, parengimas spausdinimui

§         Eksportavimas ir įrašymas

§         Tiražavimas

 

            TVIRTINAMI REZULTATAI

§         Žemėlapiui naudotų duomenų rinkinys (duomenų bazė)

§         Skaitmeninis kartografinis pagrindas

§         Skaitmeninis teminis žemėlapis

§         Bendras maketas

                       

            ATLIEKA: SUDARYTOJAS, DIZAINERIS

            DALYVAUJA: PROJEKTUOTOJAS, DOKUMENTUOTOJAS

            APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS

 

IV. DOKUMENTAVIMAS

Tai stadija, kuri tęsiasi nuo projekto pradžios iki pabaigos (galutinio rezultato pateikimo), o tiksliau, dar ir po projekto pabaigos, kai atliekamas projekto dokumentų archyvavimas.

            1. Dokumentų modeliavimas. Šiame etape nusprendžiama, kokio tipo dokumentai bus sukurti projekto metu: dokumentai, skirti vidiniam naudojimui, reikalaujami projekto rezultatai, raštai ir kt. Dokumentams numatomi atributai, aprašantys jų savybes, kurias žinant yra lengviau rasti reikiamą dokumentą. Parengiami standartinės struktūros ir apipavidalinimo “tušti” dokumentai – šablonai.Atliekamos veiklos:

§         Dokumentų klasifikacija

§         Dokumentų registravimo sistemos sudarymas

§         Vieningos dokumentų struktūros ir apipavidalinimo sistemos (standartų ir šablonų) parengimas

            2. Projekto žinių ir statistikos kaupimas. Tai svarbus etapas, kurio metu kaupiamos žinios apie projekto įgyvendinimą. Tokios žinios sunkiai struktūrizuojamos, tačiau labai praverčia įgyvendinant panašius projektus. Turi būti numatyta, kokios žinios ir kokiuose dokumentuose bus kaupiamos.

§         Projekto naudotų duomenų aprašymas

§         Darbų grafiko vykdymo sekimas

§         Projekto vykdymo statistikos kaupimas ir dokumentavimas

§         Projekto rizikų, problemų ir sprendimo priemonių registravimas

§         Būdingų klaidų registravimas

            3. Dokumentų tvarkymas. Tai visos veiklos, kurių metu dirbama su dokumentais:

§         Dokumentų sudarymas pagal šablonus

§         Dokumentų redagavimas

§         Dokumentų tvirtinimas ir apskaita (istorijos sekimas, versijų kontrolė)

§         Galutinis projekto dokumentų apiforminimas ir aprašo parengimas

§         Archyvavimas

 

TVIRTINAMI REZULTATAI

§         Projekto dokumentai ir jų aprašas

                       

            ATLIEKA: DOKUMENTUOTOJAS

            DALYVAUJA: PLANUOTOJAS (ANALITIKAS), PROJEKTUOTOJAS, SUDARYTOJAS, DIZAINERIS

            APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS

 

1.6         Projekto galutinė ataskaita

 

Projekto galutinė ataskaita – tai dokumentas, sudarytas iš projekto stadijų ataskaitų, projektinių sprendimų aprašymo ir darbų statistikos ataskaitos. Ji pridedama prie sudaryto žemėlapio.


2.       SEMINARŲ TEMOS

 

Seminarai yra teorinio kurso dalis, kuriai studentai turi ruoštis savarankiškai. 2-3 apie 20 min. trukmės pranešimai žodžiu ir diskusijos padeda geriau suprasti šiuolaikinės kartografijos problemas.

 

I. KARTOGRAFIJA (žodinė diskusija)

1.       Tarptautinė Kartografų asociacija (ICA): organizacijos struktūra, tikslai. Nacionalinės kartografų asociacijos, kartografijos regioniniai ypatumai.

2.       Tarptautinės Kartografų asociacijos komisijos: šiuolaikinės kartografijos aktualios problemos.

3.       Topografinė kartografija Lietuvoje: institucijos, veikla, problemos, perspektyvos.

4.       Teminė kartografija Lietuvoje: institucijos, veikla, problemos, perspektyvos: Firmos ir svarbiausi leidiniai.

5.       Kartografijos dėstymas Lietuvoje (dėstomi kursai, jų apimtis, lygmuo, specifika). Kartografinė medžiaga Lietuvos mokyklose: apžvalga, vertinimas, poreikiai.

6.       Kartografijos ir geografijos santykis. GIS ir kartografijos santykis: sąlyčio taškai ir skirtumai.

 

II. SKAITMENINĖS GRAFIKOS ELEMENTAI  (referatai)

1.       PC architektūra. Informacijos vaizdavimas kompiuteryje.

2.       Grafinio dizaino programos, jų bendri bruožai ir pagrindiniai komponentai.

3.       Rastriniai ir vektoriniai vaizdų formatai, jų ypatybės.

4.       Tekstas: vaizdavimas PC, kodavimas, standartai.

5.       Spalva kaip vizualinės išraiškos priemonė kartografijoje. Spalvų modeliai ir parametrai.

6.       Šriftas kaip vizualinės išraiškos priemonė. Raidos istorija, parametrai, panaudojimas.

7.       Bendrieji grafinio dizaino principai ir jų taikymo kartografijoje ypatumai. Lietuviškos kartografinės produkcijos vertinimas estetiniu požiūriu.

8.       Žemėlapiai ir atlasai Internete: sričių apžvalga, palyginimas,vertinimas.  Reikalavimai grafikai ir tekstui, galimybės, apribojimai.

 



* Darbas būtinai vyksta 2 etapais. Sudaromas iš pradžių  bendriausias eskizinis projektas, dažniausiai – esybių ryšių modelis; jį aprobavus, projektas detalizuojamas. 

* Tai dokumentas, kuriame fiksuojami užsakovo pageidavimai peržiūrėjus projektą ir įvertinama, ar galima (prasminga) juos patenkinti.