Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų struktūros ypatumai
DONATAS GUDELIS
Mokslo studija
Vilnius 2015
Aprobuota VU Gamtos mokslų fakulteto tarybos 2015 m. gruodžio 2 d.
Recenzavo:
Dr. Giedrė Beconytė
Dr. Dovilė Krupickaitė
ISBN 978-609-459-723-7
Santrauka
Valstybės klestėjimas ir ateitis priklauso nuo jos gyventojų, kurie yra pačios valstybės pagrindas. Būtent nuo gyventojų priklauso ekonominė bei politinė šalies padėtis, todėl gyventojų tyrimai turėtų būti prioritetinė sritis. Deja, Lietuvoje gyventojų tyrimai dažnai būna ne visai adekvatūs teritoriniu požiūriu – tiriama smulkiu masteliu, dažniausiai savivaldybių lygmeniu. Tokių tyrimų metu visos savivaldybės nagrinėjamos lyg būtų lygiavertės, o juk vien trijose didžiųjų miestų savivaldybėse gyvena trečdalis šalies gyventojų. Maža to, pačios savivaldybės nėra vienalytės bei homogeniškos, jose gausu įvairių bei skirtingų teritorinių gyventojų struktūrų. Šiuo atžvilgiu ypač išsiskiria miestai – juose gyvena itin daug skirtingų socialinių, visuomeninių, kultūrinių, neretai ir etninių grupių bei bendruomenių, ir visos jos gyvena nedidelėje teritorijoje – vienos šalia kitų, dažnai dar ir neatsekamai susimaišiusios. Visos šios grupės sudaro labai įvairią ir dažnai fragmentuotą miestų gyventojų struktūrą, kurioje neretai atsiranda problemų – kai kurios grupės atsiskiria, jų gyvenamos teritorijos pradeda degraduoti. Todėl labai svarbu detaliai pažinti miestų gyventojų struktūrą bei jos erdvinę diferenciaciją, stebėti, ar kurios teritorijos pamažu netampa socialiniais getais, o tą pastebėjus – spėti laiku užkirsti kelią. Kadangi iki šiol Lietuvoje praktiškai nebuvo išsamių bei detalių gyventojų tyrimų, egzistuoja grėsmė nepastebėti šių procesų užuomazgų bei su jais susijusių pokyčių. Tuo tarpu gyventojų struktūros erdvinės diferenciacijos dėsningumai, nors ir yra daugiau mažiau žinomi teoriniu lygmeniu, tačiau praktiškai, remiantis realiais duomenimis, išskyrus nebent kelis teritorijų planavimo dokumentus, detaliai dar beveik nenagrinėti.
Mokslo studija „Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų struktūros ypatumai“ – tai detali trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų struktūros teritorinė analizė. Studijoje pristatomi nagrinėtų miestų gyventojų struktūros (demografiniu, etniniu, socioekonominiu pjūviais) ypatumai, jos erdvinės diferenciacijos dėsningumai bei šiuos dėsningumus lemiančios priežastys (urbanistinės, istorinės, socialinės, ekonominės ir kitos).
Šią studiją sudaro penkios struktūrinės dalys. Pirmojoje jų pateikiama kritinė ankstesnių gyventojų tyrimų Lietuvoje apžvalga, ypatingas dėmesys skiriamas jų erdvinei aprėpčiai – tyrimų teritoriniam lygmeniui. Taip pat apžvelgiami gyventojų tyrimams naudojami duomenų šaltiniai, pabrėžiami jų trūkumai, pristatomos gyventojų apskaitos šalyje problemos. Antrojoje dalyje išsamiai pristatoma šios studijos metodika – naudoti duomenys, metodai, jų pasirinkimo motyvai, problemos, su kuriomis susidurta rengiant studiją bei pasirinkti jų sprendimo būdai. Trečiojoje dalyje skaitytojas supažindinamas su nagrinėjamais miestais, jų urbanistine struktūra bei juose vykstančiais urbanistiniais procesais, darančiais didelę įtaką gyventojų struktūros teritorinei diferenciacijai. Ketvirtojoje studijos dalyje pateikiama detali demografinės, etninės ir socioekonominės struktūrų bei jas sudarančių atskirų komponentų erdvinė analizė. Paskutinėje – svarbiausioje studijos dalyje, apžvelgiami ryšiai tarp išskirtų struktūrų, nustatomos galimai probleminės teritorijos, į kurias derėtų atkreipti dėmesį, o gyventojų struktūra įvertinama kompleksiškai. Pabaigoje pateikiamos išvados bei apibendrinimai.
© Donatas Gudelis, 2015. Rašyti autoriui
© Vilniaus universitetas, 2015