LNA istorija
Dauguma pasaulio šalių dalis turi nacionalinius atlasus – reprezentacinius kartografinius kūrinius, pateikiančius visapusišką šalių charakteristiką dabartinėse teritorijose. Daugelis jų yra išleidę ne vieną atlasų laidą, tokių enciklopedinio pobūdžio leidinių informacija aktualizuojama ir atnaujinama, ne tik spausdinama, bet ir skelbiama internete. Lietuva tokį atlasą parengė ir pirmą kartą išleido 2014 metų pabaigoje.
1980 metais išleistą Lietuvos TSR atlasą tik iš dalies galima priskirti nacionalinių atlasų kategorijai. Kita vertus, praėjus trisdešimt penkeriems metams, atlase pateikta informacija gerokai paseno. Per tą laiką įvyko esminių geopolitinių, ekonominių ir socialinių pokyčių, kurie iš esmės pakeitė Lietuvos Respublikos statusą.
Šalies nacionalinio atgimimo (1988–1990 metais) kilo iniciatyva išleisti naująjį šalies nacionalinį atlasą. Buvo suformuota būsimo atlaso struktūra, parengti jo žemėlapiai. Deja, dėl politinių perturbacijų, atlaso nepavyko laiku išleisti, o vėliau, iš esmės pakitus šalies ekonominei ir socialinei struktūrai, tarybinio laikotarpio žemėlapiai tapo neaktualūs, neatspindintys šalies ir pasaulio realijų. Tačiau idėjos sukurti ir išleisti fundamentalų kartografinį kūrinį, atspindintį šalies politinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę ir istorinę raidą bei lietuvių tautos egzistenciją nebuvo atsisakyta.
Lietuvos nacionalinio atlaso sudarymo iniciatoriai – Lietuvos geografai, gamtotyrininkai, istorikai, ekonomistai, sociologai bei kitų sričių specialistai. Bendroji Nacionalinio atlaso idėja gimė Vilniaus universitete. 2005 metais suburta mokslinė redakcinė kolegija, kurios vadovu tapo akademikas Benediktas Juodka. Atlaso redakcinę kolegiją sudarė žymūs Lietuvos geografai: daktaras Ričardas Baubinas (tuometinis Lietuvos geografų draugijos prezidentas), profesorius Paulius Kavaliauskas (atlaso vyriausias mokslinis redaktorius), redakcinės kolegijos nariai profesorius Kęstutis Kilkus, profesorius Algimantas Česnulevičius, docentė Marytė Dumbliauskienė (atlaso kartografinio dizaino redaktorė), habilituotas daktaras Alvydas Nikžentaitis (tuometinis Lietuvos istorijos instituto direktorius), docentas Juozas Zagorskas, Danutė Janė Mardosienė (Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėja). Rengiant Atlaso žemėlapius ir tekstus daug pagelbėjo kalbininkės Rita Trakymienė ir Aistė Pangonytė bei vertėja Ada Jurkonytė. Atlaso projekto vykdymo metodologiją parengė docentė Giedrė Beconytė, atlaso sudarymo technologinę bazę ir techninį – programinį aprūpinimą užtikrino docentas Artūras Bautrėnas. Atlaso žemėlapius kartu su autoriais sudarė ir spaudai rengė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto kartografės Regina Bugorevičienė, Lidija Kavaliauskienė, Vigilija Krikščiūnienė, Neringa Mačiulevičiūtė – Turlienė, Vyta Morkvėnaitė, Gražina Reginienė, Rima Svilienė, Loreta Šutinienė, joms padėjo Kartografijos centro magistrantai. Visam atlaso rengimo projektui vadovavo Vilniaus universiteto Kartografijos centro vedėjas docentas Albinas Algirdas Pilipaitis.
Deja, atlaso rengimo darbai užtruko, buvo parengti atlaso žemėlapių leidybiniai originalai, tačiau galutinio leidybinio maketo parengti nepavyko. 2008 metų pabaigoje atlaso rengimo darbai visai nutrūko. Darbus atnaujinti pavyko tik 2014 metais, kai Nacionalinė žemės tarnyba skyrė tikslinį finansavimą Lietuvos nacionalinio atlaso atnaujinimui ir žemėlapių leidybinių originalų parengimui. Šios finansinės paramos iniciatoriais buvo Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento direktorius Tomas Ladukas, to paties departamento Geodezijos, geoinformatikos ir kartografijos skyriaus vedėja Jurgita Špūraitė bei skyriaus vyriausioji specialistė Ramūnė Žygaitė.
Atlaso atnaujinimo darbams atlikti buvo sudaryta teminio kartografavimo ekspertų grupė (docentas Artūras Bautrėnas, profesorė Giedrė Beconytė, daktaras Linas Bevainis) bei suburtas kvalifikuotą kartografų – redaktorių kolektyvas (Regina Bugorevičienė, Vigilija Krikščiūnienė, Neringa Mačiulevičiūtė–Turlienė, Rima Svilienė ir Loreta Šutinienė). Baigiamajam Lietuvos nacionalinio atlaso parengimo projektui vadovavo profesorius Algimantas Česnulevičius.
Atlaso leidyba – sudėtingas procesas, kurio sėkmę lemia žemėlapių autoriai, kartografai bei žemėlapių spausdintojai. Didelio formato kartografinio kūrinio spausdinimas tapo iššūkiu atlasą spausdinusiai „Petro ofseto“ poligrafijos įmonei, kurį šauniai susidorojo su sudėtinga užduotimi.
Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių autoriai yra iš daugelio šalies mokslo, valdymo, ūkio, švietimo, kultūros organizacijų. Kuriant nacionalinio atlaso koncepciją, formuojant atlaso turinį, grafinį žemėlapių pateikimą bei jų redakcinės formos sprendinius, vadovautasi siekiu sukurti kartografinį kūrinį, tenkinantį kiek galima platesnio potencialių naudotojų rato poreikius. Realizuojant šį siekį, stengtasi kurti vienalytį kūrinį, kurį sudarytų teminiai tomai, skirti Lietuvos vietai pasaulyje ir Europoje, teritorijos kartografiniam pažinimui, šalies gamtai, istorijai bei ekonominei ir socialinei raidai.